Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetis - 2010 m. kovo 11 d.

2010 metų kovo 12-osios, penktadienio, pavakarę Lietuvos Respublikos garbės konsulės prof. Birutės Klaas kvietimu į Tartu universiteto kavinę renkasi Estijos pietryčiuose gyvenantys lietuviai: atvažiuoja Lietuvos Respublikos ambasadorius Estijoje Juozas Bernatonis, gitarą derina pulkininkas leitenantas Valerijus Šerelis, tyliai šypsosi kino režisierė Giedrė Beinoriūtė... Skamba atgimimo dainos. Taip prasidėjo Tartu lietuvių bendruomenės susibūrimas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio proga:

Keturios galvos geriau nei viena: dilema, kaip prijungti kompiuterį prie multimedios

Bardas plk. ltn. Valerijus Šerelis derina gitarą


Svečiai užima vietas salėje

Kalba Garbės konsulė Estijos Respublikoje prof. Birutė Klaas


Kalba LR ambasadorius Juozas Bernatonis


Tartu gyvenantys lietuviai ir renginio svečiai


Viktorija Šelmienė skaito pranešimą apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą


Renginio svečiai

Į Redos Šmitaitės klausimus atsako filmo "Gyveno senelis ir bobutė" režisierė Giedrė Beinoriūtė

(Sigitos Matulevičienės nuotraukos)

________________________________________

Viktorijos Šelmienės pranešimas

1990 m. kovo 11 d. - Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimas

Istorija byloja, kad lietuvių tauta nuo seno kovojo už laisvę, už nepriklausomybę, už teisę kalbėti gimtąja kalba, už galimybę savarankiškai valdyti savąjį kraštą. Lietuviai – drąsi, atkakli ir vieninga tauta. Jokios sovietų valdžios represijos neužgesino ir nesugniuždė tautos laisvės siekio: visą okupacijos pusamžį kiekvieno lietuvio namuose tyliai, paslapčia, iš lūpų į lūpas – tėvų vaikams, senelių vaikaičiams – buvo pasakojama tikroji Lietuvos istorija, prisimenami karuose kritę, partizanų būriuose kovoję, ištremti, kalinti, kankinti artimieji, žmonės akylai saugojo trispalves, šventė tautines ir religines šventes. Lietuviai tikėjo, kad priespauda neamžina.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje iš pradžių nedrąsiai, pogrindyje, vėliau vis garsiau, vis viešiau imta kalbėti apie laisvę, nušvito nepriklausomybės viltis. Aštuoniasdešimt aštuntųjų metų spalio mėnesį įvyko pirmasis Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavimas. Per šalį nuvilnijo tūkstantiniai mitingai, nuo Vilniaus iki Talino nusidriekė Baltijos kelias. Per dvejus metus įstatymais buvo paskelbta apie neteisėtą 1940-ųjų Lietuvos aneksiją, tauta susigrąžino trispalvę, Vytį, himną - Vinco Kudirkos Tautinę giesmę, - lietuvių kalba tapo valstybine, o Vasario 16-oji – valstybine švente. Buvo reabilituoti politiniai kaliniai ir tremtiniai, jaunuoliai atsisakė tarnauti sovietų armijai, buvo panaikintas draudimas burtis į partijas.

1990 m. vasario 24 d. įvyko laisvi ir demokratiški rinkimai į LSSR Aukščiausiąją Tarybą - daugumoje apygardų tauta vienbalsiai išrinko Sąjūdžio atstovus – kovotojus už šalies nepriklausomybę.

Išaušo kovo vienuoliktoji. Vilniuje, Seimo rūmuose, virte verda darbas: posėdžiauja Aukščiausioji Taryba, įvyksta pirmininko rinkimai, juo tampa Vytautas Landsbergis, išrenkami pirmininko pavaduotojai. Priimamas Laikinasis pagrindinis įstatymas, vienas po kito priimami kiti teisės aktai esminiais valstybės kūrimo klausimais ir taip nutiesiamas teisinis kelias svarbiausiam šios dienos darbui – vardiniu deputatų balsavimu priimamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo.

"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suvereninių galių vykdymas."

Lietuviai tapo laisva, savo valstybę turinčia tauta. Apėmė džiaugsmas ir kartu nerimas dėl ateities – buvo aišku, kad Sovietų Sąjunga ir jos vadai Lietuvos gera valia nepaleis. Jau po kelių dienų Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbočiovas paskelbė, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimai neturi juridinės galios, taip prasidėjo karinis ir politinis spaudimas, ekonominė blokada. O Lietuvoje Atkuriamasis Seimas toliau kūrė nepriklausomos šalies valstybines institucijas, savivaldą, demokratinę politinių partijų veiklos praktiką, buvo priimtas nutarimas dėl sovietų kariuomenės išvedimo, pradėti registruoti savanoriai krašto apsaugai. Tačiau pirmieji dešimt nepriklausomybės mėnesių praėjo belaukiant sovietų karinių operacijų.

1991 metai – kruvinų kautynių ir neplaužiamos lietuvių tautos vienybės metai: tai nekaltų žmonių aukos prie TV bokšto Vilniuje sausio tryliktosios naktį, tai taikių ir beginklių Medininkų pasienio posto pareigūnų žūtis rugpjūty. Tauta išliko vieninga, drąsi, garsiai visam pasauliui skelbė apie savo pasirinkimą. Kelio atgal nebuvo – tereikėjo išlaukti. 1991 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Nepriklausomybę pripažino Sovietų Sąjunga, o 17 d. tapome Jungtinių Tautų Organizacijos nariais.

Ėjo laikas, gijo žaizdos, pamažu Lietuvos žmonės atsikvėpė – jų laisvė ir nepriklausomybė pasiekta ir apginta. Tauta referendumu priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją, išsirinko Prezidentą. Tauta ir valstybė kėlė naujus tikslus, atkakliai jų siekė. Itin reikšmingi buvo 2004 – ieji metai: Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.

Per nepriklausomybės dvidešimtmetį Lietuvoje išaugo nauja talentingų ir veržlių mokslininkų, menininkų, sportininkų karta. Šalies universitetuose apginta dešimtys mokslo darbų, disertacijų. Menininkai – teatro ir kino režisieriai, aktoriai, operos solistai, choreografai, šokėjai, dirigentai, juvelyrai – garsina Lietuvos vardą visame pasaulyje. Sportininkai skina laurus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpiadose.

Štai jau dvidešimtį metų esame laisvi ir nepriklausomi, galime drąsiai kalbėti, esame nevaržomi rinktis, turime teisę keliauti, gyventi ir dirbti. Lietuva – tai mes, kiekvienas lietuvis, nesvarbu, kur gyvename, kuo dirbame, mūsų pareiga - puoselėti gimtąją kalbą, mokyti ja kalbėti savo vaikus, saugoti tradicijas. Būkime kartu, būkim draugiški, nes tik būdama vieninga mūsų tauta stipri, nes tik susitelkę mes išdidžiai ir garbingai galėsime nešti nepriklausomybės vėliavą. Lietuviais esame juk gimę...


Informacijos šaltiniai:
- E.Jovaiša. Sąjūdis ir Lietuvos Nepriklausomybė (1988-1990)// Įdomioji Lietuvos istorija. UAB "Elektroninės leidybos namai". 2007 m.
- E.Jovaiša. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. 1990 m. kovo 11-oji)// Įdomioji Lietuvos istorija. UAB "Elektroninės leidybos namai". 2007 m.
- E.Jovaiša. Nepriklausomybės kovos. 1991 metų sausis ir rugpjūtis// Įdomioji Lietuvos istorija. UAB "Elektroninės leidybos namai". 2007 m.
- Lietuvos Respublikos Seimo svetainė internete
- Lietuvos Respublikos Prezidentės svetainė internete
- Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos, NATO svetainės internete
- Laisvoji enciklopedija internete