Šiais metais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Tartu paminėta suorganizavus Lietuvos dienas, kurių metu Lietuvos kultūra pristatyta Tartu universiteto dėtytojams, studentams ir kitiems besidomintiems.
Lietuvos dienos prasidėjo dar trečiadienį Võru miesto centrinėje bibliotekoje įvykusiu A. Šlepiko romano "Mano vardas - Marytė" vertimo į estų kalbą pristatymu. Knygą pristatė jos vertėja, Tartu universiteto kalbų ir kultūrų koledžo direktoriaus pavaduotoja Tiina Kattel.
Ketvirtadienį vyko net keturi renginiai. Pirmiausia Lietuvos Respublikos ambasada Estijoje sukvietė visus į Vytauto Daraškevičiaus parodos "Į Laisvę" atidarymą. Lietuvos ambasadorius Estijoje Neilas Tankevičius pasveikino visus susirinkusius ir trumpai papasakojo apie parodą. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos garbės konsulė prof. Birutė Klaas-Lang. Po parodos atidarymo į Jono Ohmano (švedų kalbos vertėjo, žurnalisto, publicisto, kinematografininko) paskaitą susirinko gausi, itin vyriška publika. Joje išgirdome apie J. Ohmano savanoriškos organizacijos "Blue/Yellow", kuri teikia paramą Ukrainos kariams, veiklą. Lektorius aptarė įvairius Ukrainos hibridinio karo aspektus bei analogiško konflikto galimybes Baltijos šalių regione.
Didžiulį įspūdį paliko Jono Ohmano dokumentinis filmas "Žalieji muškietininkai", kuriame pasakojama apie bene ryškiausią Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų ekologinį ir etnologinį judėjimą "Atgaja". Filme parodomi šio judėjimo Ekologinis bei Taikos žygiai, apie kuriuos prisiminimais dalinasi buvę ir esami "Atgajos" nariai. Taip pat filme atskleidžiama tragiška "Atgajos" lyderio Sauliaus Griciaus gyvenimo istorija, pasibaigusi savižudybe jo idealizmui ir norui dirbti sąžiningai susidūrus su nesąžiningais politikais Lietuvai atgavus nepriklausomybę.
Oficialiajai daliai pasibaigus visi buvo pakviesti į priėmimą. Baltijos gynybos koledžo komendantui generolui Vitalijui Vaikšnorui tarus keletą įžanginių žodžių, vaišinomės, bendravome, aptarinėjome matytą filmą.
Penktadienį popiet Tartu universiteto studentai ir lietuvių bendruomenės nariai buvo pakviesti pažiūrėti Andriaus Juzėno filmo "Ekskursantė". Filmas susirinkusiems paliko labai stiprų įspūdį.
Saulėtą šeštadienio vidurdienį gausus būrys lietuvių, estų ir jų draugų susirinko į cepelinų gaminimo pamoką Tartu Katalikų mokykloje. Cepelinus gaminome patys nuo A iki Z - pradedant bulvių skutimu ir baigiant įdėjimu į puodą. Dirbtuvėms dirigavo Raimundas Matulevičius, Tartu Universiteto informatikos fakulteto dėstytojas. Sunkiausia ir turbūt ilgiausia dalis pasirodė tarkių sunkimas, o smagiausia - pačių cepelinų lipdymas. Gamybos procesas užtruko net dvi valandas, todėl po to buvo itin skanu valgyti, nes skrandis jau pats prašėsi ką nors į jį įdėti. Pagardinus cepelinus grietine ar spirgučių padažu susėdome ragauti, Paklausinėjus stalo kaimynų ar jiems patiko, dauguma atsakė teigiamai (o nemaža dalis ėjo kartą ar net du pakartoti). Iškart po renginio pasigirdo klausimų, kada bus kita lietuviško maisto gaminimo pamoka, todėl manome, jog renginys pavyko ir galėsime surengti ir kitais metais.
Lietuvos dienas organizavo Tartu lietuvių bendruomenė kartu su Lietuvos ambasada Estijoje, Lietuvos garbės konsule, Tartu universiteto kalbų ir kultūrų koledžu bei Baltijos gynybos koledžu.
Akimirkos iš Lietuvos dienų renginių:
 |
| LR ambasadoriaus Estijoje sveikinimas atidarant parodą |
 |
| Jonas Ohman, generolas Vitalijus Vaikšnoras ir Tartu universiteto rektorius Volli Kalm |
 |
| Tiina Kattel aprodo kalbų ir kultūrų koledžo biblioteką |
 |
| Pasiruošimas paskaitai |
 |
| Generolo padėka ir Baltijos gynybos koledžo atminimo dovanos įteikimas |
 |
| plk.ltn. Gintaras Koryzna pakviečia visus į priėmimą |
 |
| Generolo Vitalijaus Vaikšnoro sveikinimas |
 |
| Trumpas įvadas prieš pradedant daryti cepelinus |
 |
| "Cepelinai atrodo štai taip" |
 |
| "Gal jau išvirę?" |
 |
| Laikas skanauti |
Lietuvos dienų apžvalgą paruošė Ieva Šiaškaitė ir Sigita Matulevičienė
No comments:
Post a Comment